tu lietei mano kaulus;
ir pirštais šaltais sužymėjai
kur rasos ryte nukris ant blakstienų.
o gal lūpų kampučiuos
kodus palikai vėsios ūkanos -
apgaubsi pečius ja sugrįžęs.
ir šnarant išskris mano mintys,
ir vėl liesi kaulus manus.


Paplaukus


