Kvėpuok lengvai ir oriai
Tau šimtas metų, prieš akis - skaidri toluma ir nieko netikėto
Ne tai kad abejonės dėl vaikų, ištikimybės ir atitikimo planui
Kvėpuok oriai ir lengvai
Kad nepažadintų
Tos viską norinčios žinoti
Zylės, šukuojančios kiemą ir obelis
Verčiančios puslapius nesenos istorijos
Per plauką nevirstančiomis plėnimis, gesinamos ašarų lietaus
Stiebkis, vėžly, per bangos sinopsę, paduok vilties,
Kad žodžiai tai ne tik tušti pezalai, tai mane ir tave auginantis
Būdas ravėti kvailas baimes ir lūkesčius trumpos ateities
Kuri mūsų, nori nenori, o laukia.