prie bedugnės krašto stovi:
juodas
žalias
raudonas
baltas
mėlynas ir
geltonas
juodas pasaulį matė tik tamsų ir mylėjo mirtį
todėl jis nušoko
žalias nekentė smurto ir norėjo pabėgti nuo žemiško žiaurumo
todėl jis nušoko
raudoną valdė tik aistros ir jis beprotiškai mylėjo žalią
todėl nušoko paskui savo meilę
baltas buvo optimistas, bet visi jį stumdė...
ir krisdamas raudonas pastūmė...
taip nukrito baltas
o mėlynas buvo įpratęs eiti su minia
todėl šoko paskui kitus
geltonas žvelgė į keistą dangų
paskui nusišypsojo
išskleidė sparnus ir nuskrido
virš geltonų saulėgrąžų lauko...