Nostalgija

Nepalik natų ant mano lango,
Tuoj lietus nuneš jas kuo toliau...
Bėgs, čiurlens  skardi upelio alma
O širdy malda tyli, gūdi...

Nerašyki, beržo šakele ant tošies.
Nepaliki, dieviškų jaukių minčių.
Juk lietus taip smarkiai šoka,
Nuskalaus -  bus tuščia ir nyku...

Pasibelsk,  į širdį,  ten toli  palaukėj,
Ji atvers slaptingąsias duris.
Ten  palikęs tylią savo raudą,
Iškeliausi, nes  likimas to norės...

Vieniša  likimo blaškoma pušelė
Susirinks  palikusias raudas.
O lietau, lietau tu, paslaptingas
Nebeklaidžiok, vienišiuos laukuos...