Progresija

Veido siluetas,
Žibintų šviesoje nakties:
Vienintelis šansas
Pasitenkinti tyla tava.

Tava ir tik tava
Mimika rimties,
Suteikia man džiaugsmo,
Lyg muzika, lyg mūza.
Ir toks aš liksiu.
Ligi mirties. Savos.

Randai seni nublanksta.
Ir netgi tampa neatmenamais.
Šį vakarą aš laukiau
Tavęs. Ir viltis bent kartą
Tapo realybe.

--------------------------------

O medis tebestovi
Su prisiminimais senais.
Ranka teberašo,
Su randais naujais.

Prisimenu laikaus,
Kuomet ryma prie lango
Suteikdavo man džiaugsmo.
Dabar laikas nebesvarbus:
Per langą pažvelgt nebedrįstu,
Nes laukt sugrįžtant
Nebėra man ko.

Kas išeina neatsisveikinęs -
Dažniausiai nesugrįžta.