Springsta

Stiprios rankos to,
kurio ji bijo

      „Atsiprašau, mažute,
      aš nenorėjau”

            juodoj tyloj
            blizga
            - šaiposi iš jos -
Stiklinės akys to,
kurį mylėjo,
            šerkšnas ant
            nenuskintų
            Kaukazo slyvų
            - išdavikės! - ašaros

      „Verki?
      Neverk... Neverk.
      Neverk!”

            vėl smūgis

            žvaigždės klykia
            lapkričio
            kumštyje

      „Sunervinai.
      Aš nenorėjau.
      Myliu. Juk ir tu
      mane, mažute?”

Duslus balsas to,
kurio nekenčia

Girtos lūpos renka
jos ašaras

            paskui užsiverčia
            butelį

            griūva ant savo
            čežančių
„atsiprašau” ir „myliu”

            „mažutė” springsta
            pažinimo obuoliu.