Tarpšonkaulinis

    Pelkėjame birželiais, rausvom žvaigždynų dulkėm. 
    Liūčių prisiminimais, jonais, sugulusiais į pievas.
    Nesu daugiau nusidedanti, nei nusidėjėlis –
    nekaltinki, jei kaltę savo man buvai prijunkęs.

    Akių gelmėj primaišęs drugio mėlio
    svaigsti, svaigsti ir vis galvoji – maža...
    Kiek daug tavęs ilgėjos laumių pribuvėjos,
    bet vis tebekarpai širdžių virkšteles?