Kas nutiktų,
Jei vieną rytą pabudęs
Suprasčiau,
Kad Tavęs
Nebėra?
Nežinau,
Negaliu to įsivaizduoti...
Nenoriu apie tai net pagalvoti...
Žinau,
Kad saulė tebešviestų
Kaip švietusi,
Ir dangus liktų toks,
Kaip anksčiau -
Mėlynas.
Bet aš skandinčiausi dūmuose,
Ir mano neviltis skęstų ten pat...
Mano siela jaustųsi
Lyg jau viskam galas,
Kad gyvenimas jau baigiasi...
Nes jei Tu išeitum,
Mano gyvenimas lėktų neįtikėtinu greičiu
Kaskart,
Kai prisidegčiau cigaretę.
O kad baigtųsi kančios,
Reikėtų, kad Tu grįžtum...
Ir kad lieptumei liautis...
Bet bijau,
Kad galėtų būti per vėlu.
Nes jei Tu išeitum,
Neturėčiau prasmės
Egzistuoti...
(mano angelui)


Modestūūkas




