Amžinybės dėsniai

Aš širdyje poetų nenešioju -
Tik rankioju jų žodžius pakelėj
nukritusius, tačiau žinau lig šiolei,
geriausia tai - ką randame žolėj...

Pasaulio atgimimas visad naujas,
jis grįžta su pavasario naktim.
Gyvybės pilnas begalybės kraujas
ir niekas nieko niekad neatims.

Tikrovėj burtų nebesitikim - nereikia
svajones aust, beribius kurpt sapnus...
Tik būna keista, iki skausmo keista,  
jeigu ŽMOGUS užauga nežymus.

Kai genijus numiršta - naujas gimsta -
nepamainomų nėra ir būt negali.
Tik kartais jie į kažką pavirsta...
Dar stebisi, jei kiti praeina pro šalį.

Amžinybės dėsniai tvirti ir suprantami:
nenueik, neišduok ir palik sau - save...
Imk save į rankas, ir lipdyk save rankose
tartum molį - su Dievo ugnele.