Vėlinių naktis

Čia būta!
Jau būta –
gyvenimai
uždarom lūpom išdainuoti,
sausom akim išraudoti.
Tolstančios gervės šešėlis
subliksi lange. Mėnuo
pro debesies draiskalus
paglosto senstantį šunį,
ankantį šulinį,
žegnoja miegantį kūdikį.
Po šiurkščia Apokalipsės
drobule gyvo kraujo šviesa
šermukšnėlis šviečia –
padalintas pasaulis vis
dar priklauso meilei.


2011