Supas, skraido laukuose pūkeliai
paslaptingos pienių pūgos...
Tyliai sningant už lango birželiui
aš ir vėl pas tave sugrįžtu...
Žvelgiu į tave atvira širdimi,
kur gegutė? - aš jos negirdėjau?
Gal gegužės nebuvo visai?
Tyliai krito į širdį lašeliai,
kai tu paslaptingai dingai...
Kur paliko tos atviros vietos,
tavo pėdos įmintos giliai?
Ten laukuose, kur supasi liepos
tik birželį tu vėl sugrįžai...
Skausmo, ašarų neliko visai...
Atvirom akimis į palaukę
žvelgia mintys ir Tavo jausmai,
kai tyliai sau tyliai supiesi
ant snieguolės pūkelio delne...