Pora durnų klausimų.

-Tėvai, - kartą pasakiau aš savo tėvui, dar labai mažas būdamas, - Kodėl tu kartais būni toks geras geras, o kartais toks blogas blogas?
Tėvas padarė pauzę, apsižvalgė ir kiek galėdamas lėčiau (matyt, kad kuo aiškiau supraščiau) tarė:
- Atnešk man lazdą su vienu galu, ir aš tavęs nemušiu. Nuo to karto durnų klausimų Tėvui nebeužduodavau.?

---

Kai aš buvau mažas, maižai ką supratau apie mergaites. Jaučiau tik tiek, kad jos kažkam gali praversti, o mokytoja man pažadėjo, kad jeigu aš jų nemušiu, tai užaugusios jos mane mylės. Užaugti užaugau, o mylėt manęs nelabai. Tai va ir nesuprantu katras čia iš mūsų durnas: ar aš, ar mokytoja, ar mergaitės. Na mergaitės tikrai nedurnos, nes jos man patinka, o durni dalykai man nepatinka. Mokytoja irgi nelabai gali būt durna - ji irgi buvo mergaitė, o dar plius mokytoja. Tai kas tada lieka? Nieko nebesuprantu. Tai ir neberašau.?