*

skrydis bejausmiam taške,
kur baigia išnykti jėga.
stingsta pavargus mintis,
laukia jos ateitis.
grįžęs šešėlis sustos,
šypsena vėjo išnyks,
juodas keleivis praeis,
lauks vėl neviltis.

pradingus jėgų paslaptis
klajos tarp uolų amžinai.
nerimas kausto akis,
šmėklos slenka lėtai.
vien tiktai vėjas staugia,
virsta paplauta uola.
sielą nerimas spaudžia,
kas ten toli migloje?

laiko balsas bejausmis
naują amžių paskelbs,
o jo žvilgsnis lyg griausmas
dvasiai formą suteiks.
ištrūkus iš plieno nelaisvės
siela sau kelią suras,
gal kils neregėtai į aukštį,
gal stings beprotybės liūne...