Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Na ir aš vėl bandau įkelti savo kūrinį. Šįkart mažiau dialogų ir labai atsižvelgiau į kritiką:) Na labai stengiausi rašydama šį prologą ir du pirmus skyrius:) Laukiu kritikos;)


                    Prologas

  Tą naktį nuostabiai švietė žvaigždės. Žinojau, kad ši naktis buvo ypatinga, todėl mėginau save priversti, o gal tiksliau įtikinti, kad viskas bus gerai.

Tik dabar supratau kad vaipausi lyg kokia kvailė. Sučiaupiau lūpas ir žengiau netvirtą žingsnį. Aš tikrai pasiruošusi. Bent jau taip manau. Nors prie šių šarvuotų durų stoviu jau daugiau negu pusvalandį. Ir nesiruošiu kur nors eiti. Rimtai, jaučiuosi lyg tikra kvailė. O Deimienas galvoja kad jį apgavau.

Jau daug kartų mano striukės kišenėje vibravo mobilusis. Bet neišdrįsau pakelt. Somer, kas tau darosi? Juk atėjai į pasimatymą, o ne pastovėti už durų. Atsidusau. Nuojauta man kuždėjo kad šis pasimatymas geruoju nesibaigs. Tikrai nesibaigs geruoju.

Galiausiai iškėliau savo ranką, kuri svėrė gal kokias 3 tonas. Iš visų jėgų paspaudžiau durų skambutį. Neilgai trukus pasigirdo neramūs, greiti ir sunkūs žingsniai. Tikriausiai Deimienas verčiasi per galvą kad kuo greičiau atidarytų duris. Tikriausiai...

Pasigirdo durų gergždesys. Mane pasitiko plati Deimieno šypsena. O aš nesugebėjau net vyptelėti.

Deimieno juodi, ilgi plaukai vos vos siekė pečius, jo rudos akys apsidžiaugė manepamačiusios. Languoti marškiniai buvo prasegti. Tai darė jį seksualesniu. Netikėtai užuodžiau alkoholio ir cigarečių tvaiką, sklindančius iš jo burnos. Susiraukiau. Nejaugi jis gėrė dėl manęs?

-Pagaliau atėjai- po nejaukios tylos tarė.

-Taip, Deimienai labai atsiprašau kad vėluoju.. – mintyse jau kurpiau pasakojimą.

Ką man sakyti? Kad kaip kvailė stypsojau prie jo buto durų? Kad mane užkalbino jo senyva kaimynė, kuriai reikėjo nunešti pirkinius iš parduotuvės? Betjuk net bobutės neina apsipirkti vėlai vakare....

-Aš.... Autobusas vėlavo -sumelavau, nors iš tikrųjų gyvenu visai kitame miesto gale, tad galėjau važiuoti autobusu. Bet atėjau pėsčia -Taigi teko eiti pėsčiai. O paskui dar susitikau Keilą.. ir ji pradėjo plepėti. Juk žinai Keilą – toliau melavau – O be to mano mobilusis išsikrovė. Tai negalėjau niekam paskambinti...

-Na buvo ne kas – tarė, reiškia patikėjo – Na užeik.

Nežymiai linktelėjau ir įėjau į butą. Butas buvo šiek tiek suverstas. Juk čia gyvena vien vyrai. Deimieno tėvai išsiskyrę, taigi jis gyvena su tėčiu. Be to Deimienas turi brolį dvynį. Tik jis gyvenasu mama, kitame mieste.

Įėjom į svetainę. Joje stovėjo stalas ant kurio buvo jau atidarytas šampano butelis, ir šiek tiek maisto:

-Žinai, galvojau kad neateisi. Atleisk – tarė Deimienas – Skambinau tau į mobilujį, bet jisbuvo išsikrovęs. Skambinau į namus, bet tavęs nebuvo. Taigi norėjau tik nusigerti ir tiek – nelinksmai nusijuokė.

Galėjai tiesiog išeiti į kolidorių – dingtelėjo. Prisėdau ant sofos. Iš Deimieno burnos smarkiai dvokė. Nekenčiu to dvoko.

-Deimienai, galbūt pirma pavalgykim? – pasiūliau – Juk žinai kad nekenčiu dvoko.

-Gerai – tarė ir į burną įsimetė sumuštinį.

Aš irgi čiupau sumuštinį. Sumuštiniai visai skanūs. Deimienas tikrai moka gaminti.

Galiausiai kai abu pavalgėm, atsisėdau arčiau jo. Jis mane apkabino. Ir pabučiavo. Ir tada pajutau kad nesu tam pasiruošusi. Tikrai nesu. Bet privalau tai padaryti. Kito kelio nebėra. Nebegaliu gręžiotis atgal.

Ir tada aš jį pabučiavau. Bučiavau godžiai ir aistringai. Bet netikėtai pajutau kad Deimienas nebebučiuoja manęs. Kas atsitiko? Pažvelgiau Deimieną. Jos akys buvo išsprogusios iš siaubo. Jo lūpos pamėlynavo... Kas čia vyksta? Dabar ne juokais išsigandau. Galiausiai Deimienas nugriuvo ant žemės be gyvybės ženklų.

-Deimienai! – pripuoliau prie jo – Deimienai! Kas nutiko?!

Suėmiau jo ranką. Bandžiau užčiuopti pulsą, bet jo nebebuvo. Jis mirė?! Bet kaip?! Kas atsitiko?! Pajutau kad ašaros rieda mano skruostais… Ką aš padariau?! Ar aš jį nužudžiau? Greitai atsistojau ir iškviečiau greitąją. Deimienas negyvas... ir jį nužudžiau aš... Bent jau manau kad aš.... Bet kaipjį nužudžiau? Kaip nuo bučinio gali mirti žmogus? Čia tikrai kažkas ne taip....


                      1 skyrius

Praėjo 3 mėnesiai po Deimieno laidotuvių. Per juos dar nesugebėjau atsigauti. Vis dar galvoju kad aš nužudžiau jį. Bet gydytojai sako kad jis perdozavo narkotikų. Pff, niekada jais netikėjau. Na ir visą tą laiką niekur neinu iš savo kambario. Niekur nenoriu eiti.

Atsistojau ir nupėdinau prie spintos. Atidariau spintą kuri buvo prikrauta visokių niekų. Nuo drabužių iki senų nuotraukų albumų. Visai neturėjau nuotaikos kraustyti spintą, tad tiesiog išsitraukiau fotoalbumą. Tiesiog norėjau prisiminti Deimieną. Nors ir taip visą mėnesį galvojau apie jį.

Paėmusi albumą rožiniais viršeliais, atsisėdau ant lovos ir pradėjau vartytialbumą. Jį bevartydama prisiminiau visą ankstesnįjį gyvenimą. Tą gyvenimą kuriame buvau linksma ir turėjau Deimieną. Dabar neturiu nieko.

Pro mano akis pralėkė viso gražios akimirkos. Pradinės mokyklos baigimas, tada gimnazija... O šiemet baigsiu vidurinę... Liko tik keletas mėnesių. Atsidusau ir pažvelgiau į savo ir tėčio nuotrauką. Joje buvau dar visai maža. Visai maža, gal kokių 6 metukų. Ir tada po kelių mėnesių tėtis pakliuvo į avariją ir žuvo...

Mama sunkiai išgyveno netektį. Bet regis jau susitaikė. Dabar ji ištekėjusi iš storo alkoholiko. Bet tas alkoholikas turi gerai apmokamą darbą. Niekaip nesuprantu kaip jo iš ten neišmeta... jei to nebūtų gana tas alkoholikas į mūsų namus atsitempė savo išpuikusią dukrą. Selena metais jaunesnė už mane, bet didesnės pamaivos ir rožinės spalvos mėgėjos nesu mačiusi.

Ir kaip tik į mano kambarį įsiveržė Selena. Ji piktai pašnairavo į mane, bet nebekreipiau dėmesio. Selena buvo savo trumpus ir rožinius plaukus susirišusi į uodegą. Ji vilkėjo rožinę suknelę ir batelius. Jos mėlynos lyg kristalai akys žibėjo. Tikra barbė.

-Gal galiu pasiskolinti tavo plaukų tiesintuvą? – laibu balseliu paprašė.

-Ne –atkirtau ir vienu mostu užverčiau albumą – Selena, juk negali skolintis visų mano daiktų.

-O taip galiu – atkirto pikčiau – Tavo mama leido.

Nieko neatsakiau. Mama aišku jai leido. Visi jai viską leidžia. Atsidusau ir Selena iš mano spintelės išsiėmė tiesintuvą. Bet ji juk net neturi tiek daug „kudlų“ kad jas tiesintų:

-Patarčiau persidažyti kudlas- pasišaipiau ir čiupau striukę nuo kėdės.

Atrodė kad Selena sprogs iš pykčio. Bet ji tik susiraukė ir dingo iš kambario. Pati sau vyptelėjau. Man patinka pykdyti jaunesnę įseserę. Niekada nevadinau jos savo seserimi ir nevadinsiu.

Lėtai iškėblinau iš kambario. Sugalvojau prasivaikščioti. Reikia pravėdinti galvą. Galbūt nueisiu į kapines. Juk seniai ten buvau. Už manęs tyliai užsidarė durys ir suspragsėjo raktas. Užrakinau savo kambarį. Tai buvo būtinybė, nes nenoriu kad Selena knaisiotūsi po mano daiktus.

Išėjau į virtuvę kur sėdėjo mama ir patėvis. Jie kažką valgė. Kai mama mane pamatė atsistojo ir paėmė lėkštę:

-Aš nealkana, mam – griežtai tariau.

Kevinas – patėvis atsistojo. Vėl prasidės auklėjimai. Kaip jo nekenčiu... Galėčiau laisvai užmušti.... Somer! – nugriaudėjo balsas mano galvoje. Kaip galiu galvoti apie tokius dalykus? Juk Kevinas nėra kaltas.. O taip, yra....

Prisimerkiau bet daugiau nebelaukiau kaip tas pilvočius ateis arčiau ir mane aprėks. Tiesiog greitu žingsniu išėjau iš virtuvės. Pasigirdo Kevino riksmai. Jis niekada nebuvo ir nebus mano tėvas. Jis neturi teisės man įsakinėti.

Išėjau į lauką. Į mano veidą plūstelėjo žvarbus rudens vėjas. Giliai įkvėpiau jo. Netikėtai pamačiau auksinį voką ant kilimėlio. Kas čia dabar? Ant voko buvo užrašyta „ Somer „. Raštas dailus... Paėmiau voką. Čia kažkas ne taip...

Atsidusau ir pradėjau eiti. Ėjau į parką. Man visada patiko parkai. Tik parke galiu susikaupti. Galiausiai klestelėjau ant savo mėgiamo suoliuko. Stiprus vėjas nešiojo rudeninius lapus ir šiaušė mano auksnius plaukus. Kad ir kaip šalta bebuvo, tačiau parke žaidė vaikai. Nesistebiu kad jie taip nebijo šalčio.

Staiga prisiminiau laišką, kuris tebebuvo mano rankoje. Atplėšiau auksinį voką. Jame buvo tik lapelis. Ant lapelio dailiai buvo užrašyta:

„ Tu esi daugiau, nei įsivaizduoji esanti“

Kas per velnias?! Kaip suprasti? Esu daugiau nei įsivaizduoju esanti? Kas taip parašė? Čia tikrai pokštas. Taip, tikriausiai. Suplėšiau voką ir išmečiau į šiukšliadėžę. Tikriausiai vaikai pokštauja. Arba Keila. Ji juk mėgsta tokius dalykėlius… Tiesiog nori mane pralinksminti… Pff, tikrai ne kokia mintis Keila…

Nieko nelaukusi surinkau draugės numerį. Jis atsiliepė po 3 signalo:

-Klausau – sumurmėjo keistu balsu.

-Labas, Keila – tariau – Ir vėl valgai? – sarkastiškai paklausiau.

Ji tikrai mėgsta daug valgyti. Kas keisčiausia Keila niekada nevalgo prie žmonių, tačiau kai jos niekas nemato ji šlamščia iš visos širdies. Kitame laido gale pasigirdo kosėjimas:

-Somer, čia tu? – Keila tikrai nustebo – Mergyt, pagaliau tau viskas gerai...

-Taip, Keila – atsakiau, kodėl visi galvoja kad man nėra viskas gerai? Juk nepakliuvau į avariją – Keila, paklausyk. Kodėl tu man siuntinėji tuos kvailus vokus? Tiksliau voką? Kodėl? Manęs tikrai nereikia linksminti. Man viskas gerai.

-Somer – po pertraukėlės tarė draugė – Aš nesiusunčiau tau tų laiškų. Tiesiog visą dieną prasėdėjau prie televizoriaus su Boratu ir Bruno. Nesiusunčiau tau tų laiškų...

Nieko neatsakiau o tiesiog padėjau ragelį. Tai jeigu Keila nesiuntė to voko, kas siuntė? Netikėtai pamačiau kažkokį vaikiną. Ji žingsniavo nuleidęs galvą, bet kai mane pamatė jo žvilgsnis surimtėjo ir jis įsispoksojo į mane.

Vaikinas padėjo tokį patį auksinį voką man ant kelių ir dingo....


                    2 skyrius

Čiupau voką sau nuo kelių. Net neatplėšusi supratau kas jame. Tiesiog perplėšiau voką per pus ir išmečiau į šiukšledėžę. Viskas, amn jau gana tų pokštų. Jei tas vaikinas grįš tai tikriausiai trenksiu jam.
Giliai įkvėpiau šalto rudens oro. Bte gal jau reikai eiti namo? Nors nekenčiu tos erzelynės, kurios tikrai negaliu pavadinti namais. Tai mama su savo maistu, tai Kevinas su savo auklėjimu. Tai Selena su savo kudlomis...
Tikrai nekenčiu savo „namų“. Jei tėtis dar būtų gyvas viskas būtų kitaip. Nei Kevino, nei Selenos čia nebūtų...  Ir kodėl neapsimoviau pirštinių? Dabar atrodo kad mano rankos tuoj pasidengs ledu... Taip šalta.
Netikėtai suvirbravo mano mobilusis. Gauta žinutė. Nuo nežinomo numerio. Ir žinutė buvo tokia pati kokia buvo ir auksiniame voke.  „ Tu esi daugiau, negu įsivaizduoji esanti“. Pff. Iš kur jie gavo mano numeį? Iš kur?
Iš pykčio drebančiais bei sušalusiais pirštais sumaigiau „ Kas tu toks? “. Atsakymą gavau per 2 sekundes „ Tavo globėjas“. Mano globėjas? Kas čia vyksta? Dabar jau susiraukusi iš pykčio sumaigiau:
„ Tai ko tau reikia „ globėjau“?
„ Tiesiog tenoriu tau padėti išltikti gyvai“.
Išlikti gyvai? Kas čia darosi? Netikėtai gavau dar vieną žinutę;
„ Jei nori kad atstočiau, ateik į Paranomus kavinę 12 valandą. Dienos. Susirask mane prie tavo mėgstamiausio staliuko rpei lango. Tada viską paaiškinsiu“
Ką? Net išsižiojau. Iš kur jis žino kad amno mėgstamiausia kavinė Paranomus? Iš kur žino kad mano mėgstamiausias staliukas prie lango? Atsidusau. Tas tipelis tikrai mane seka. Juk negaliu eiti  susitikti su kažkokiu tipu.
Bet jis sakė jeigu neateisu – neatstos... Ką daryti? Pažvelgiau į laikrodį mobiliajame. Be dešimt dvylika.. Nejaugi esisiu? Ne, neisiu. Nesiu į susitikimą su kažkokiu tipeliu. Kuris tikrai yra nesveikas.
Galiausiai atsistojau. Net nežinojau kue einu. Tiesiog atsistojau ir ėjau kažkur. Ėjau ten kur kojos nešė. Nejaugi einu į kavinę? Netikėtai mano žvilgsnį patraukė vaikinas. Jis sėdėjo ant suoliuko ir valėsi nosinę su servetėle. Fuu.
Tačiau kai pamačiau kraują ant servetėlės sustingau. Tai juk tik kraujas... Netikėtai pajutau didelį norą jį paiimti nosinaitę. O ją paėmus palaižyti kraują...
Man taip norėjosi.
Niekaip negalėjau apibūdinti to potraukio. Tiesiog norėjau tos servetėlės taip, kaip niekada nieko dar nebuvau norėjusi...
Somer, kur tavo protas? Pajutau kad tas vaikinas nustebėęs stebeilijasi į mane. Papurčiau galvą ir nuėjua nuo jo...
Kas man darosi? Kodėl norėjau to kraujo? Juk normalūs žmonės negeria kraujo. Aišku, aš gi esu nenormali.  Normalūs žmonės nenužudo kitų žmonių su bučiniu...
Net pati nepajutau kaip atsidūriau prie kavinės. Vis dėlto atėjau. Ir tai tikrai nesibaigs geruoju. Nuajučiau tai. Bet jeigu jis sugalvos man kažką padaryti -  pabučiuosiu ir mirs... Cha. Humoras tikrai ne laiku ir nevietoj.
Nuo tokių savo minčių išsiviepiau ir įžengiau į kavinę. Joje vyravo balta ir labai šviesiai mėlynos spalvos. Tik dėl šių spalvų mėgstu šįą kavinę. Be to joje dar ir kepa labai skanius pyragaičius.
Bet ne apie pyragaičius pasvajoti atėjau. Greitu žingsniu nužingsniavau prie staliuko, kur turėtų laukti tas pamišėlis. Net nebežinau kaip jį pavadinti. Bet kai pamačaiu tą pamišėlį nustebau. Ir net labai.
Prie staliuko sėdėjo maždaug mano amžiaus vaikinas, jo rudi plaukai bvuo sutepti žele. Jis vilkėjo juodą, sportinį megztinį ir džinsus. Jo rudos akys įdėmiai tyrinėjo valgiaraštį.
Netarusi nė žodžio atsisėdau prie staliuko ir griežtai pažvelgiau į jį. Mano „globėjas“ mane pamatęs nusijuokė.
- Tai vis dėl to atėjai – tarė melodingu balsu.
- Taip – dar griežčiau kreipiausi – Ko nori iš manęs?
Vaikinas pasikasė savo kaklą. Geriau įsižiūrėjus pamačiau jau pradėjusią želti barzdą. Matosi kad šaindien nesiskutė.
- Visų pirma – susipažinkim. Aš Kvinas Kolderkeidas – vaikinas ištiesė savo ranką.
Nieko neatsakiau. Kvinas galiausiai atsiduso:
- Šaunu kad nesivargini prisistatyti. Nors jau ir taip žinau kas esi.
- Tai gerai – atkirtau – Klausyk, negaliu sėdėti čia visą dieną. Tiesiog sakyk ko tau reikia iš manęs.
- Man reikai daug ko, Somer. Visų pirma noriu atskleisti to voko prasmę. Tu tikrai esi daugiau negu įsivaizduoji esanti. Tu nesi žmogus....
2012-06-24 18:26
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-25 14:11
Viktorija Breivytė 2
Tik dabar pastebėjau tą klaidą;D Norėjau pasakyti kad jis valėsi nosį su servetėle:) Ačiū už pataisymą:) Be to dabar kaip tik bandau rašyti trumpą kūrinį:) Ačiū už kritiką:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-25 13:13
St Sebastianas
Pripažinsiu, kad norėjau šitam tvarinėliui parašyti fanfiką. Vis dėl to susilaikiau - nusprendžiau, kad reikia parašyti bent vieną rimtą kūrinį šiais metais.

Klaidos yra įdomios.

Jis sėdėjo ant suoliuko ir valėsi nosinę su servetėle. Noriu pasitikslinti. Bičiukas prisnarglėjo nosinę ir ją valė su servetėle? Galima paklausti kodėl jis taip elgėsi?

Nelogiškų, kreivai atrodančių vietų daug. Ir nemanau, kad tai pasikeis, kol autorė nepradės rašyti tikrai trumpų kūrinių.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-25 10:58
Viktorija Breivytė 2
Na teks susitaikyti:) Ačiū už patarimą:) Manau tikrai reikės savo kūrinį nunešti literatūros mokytojai:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-25 10:53
ieva3003
Šaunu, kad būdama aštuntokė rašai. Tik "būdama keturiolikos negaliu rašyti kaip aštuoniolikos" netinkamas pasiteisinimas. Metų čia nevertina. Bijau, rašyko skaitytojai norės, kad rašytum geriau nei eilinė aštuoniolikmetė. Beje, gauni labai geranoriškų patarimų.
Man asmeniškai atrodo, kad galvodama, jog esi aštuntokė, turėtum kol kas likti pertrauka.lt, tuo labiau, kad sulauki ten pakankamai komentarų tobulėti. Dar vienas puikus kritikos šaltinis - literatūros mokytoja. Na, o jei lieki čia - linkiu susitaikyti, kad vertinsim tave kaip brandžią dvidešimtmetę :) 
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-24 20:14
Viktorija Breivytė 2
Na fantastikos kol kas mažai. bet kad žmogus mirė nuo bučinio nėra fantastika? Na pasinaudosiu jūsų patarimu ir pamėginsiu kažką tikrai gero skurt. Ačiū už kritiką. Kituose kūriniuose stengsiuosi pasitaisyti:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-24 19:59
Meškiukas
Tyliai po lapu ir reikėtų sėdėtų po tuo pačiu lapu, bo darosi panaši į vaikų taip mėgstamus BMW318 - garso daug, o tolko - jokio.

Tenka eilinį kartą priminti - daugtaškis nėra skyrybos ženklas. Daugtaškius dėliok savo dienoraštyje, pirmuosiuose meilės eilėraščiuose apie pane Dziegorių, bet ne kūriniuose. Puikiai suprantama situacija, kai norima sakinį užbaigti stipriu tašku, tačiau jei spaudžiant kartą pasispaudžia triskart - išvalyk klaviatūros kontaktus.
Visas "kūrinys" - savigraužos panelės svaičiojimai apie nelaimingą pasaulį. Niekas ir nepasikeitė nuo "juodraščio" varianto - vis dar istorija apie nieką. Vardan fantazijos įdėtas epizodas apie Deimano mirtį, kas pilnai galėjo būti tiesiog elementarusis užspringimas ir dalis apie sms žinutes, kas šiais laikais prilygstama maniako persekiojimams.
Jeigu susėstume ir paklausčiau apie tikrai "fantastiškas" vietas, ką papasakotum? Tokią matau vienintelę - suaugęs žmogus pasigėrė nuo pusės butelio šampano.
Ir jei toliau dėliosi kiekvieną kartą tą patį kūrinį, minimaliai pakeitusi pora detalių, kaip manai - kada tavęs bus paprašyta to nebedaryti? Kuo netinka pertrauka.lt? Nes be pavienių asmenų, pasirodančių fantastikos skiltyje, taip pat dažnai, kaip pilnas saulės užtemimas danguje, visi sakys nelabai malonius dalykus.
Gal pradžiai apsimetam, kad šito dalyko nerašai ir pabandyk nedidelės apimties apsakymą su išplėtota siužeto linija, bent jau dvejais veikėjais ir vienu fantastišku reikalu?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-24 19:47
Viktorija Breivytė 2
aj suparatau:0 Aš čia naujokė tai dar nelabai žinau kur kas:) Bet dabar jau žinosiu:) dar kartą ačiū už kritiką:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-24 19:37
Tyliai po lapu
sakė sakėėėėėė, gal pamiršai ^^ šiaip, smagu, kad pralinksminau, to ir siekiau, tik kartkartėm siekiau ir pabrėžti, kokias grubias nesąmones rašai.
Ir dėl švaraus rašymo, tai mieloji žinok, jog būtent tai ir norėjau pasakyti :) na nerimtai- nežinau. bet šiek tiek purvo tavo stilių paįvairintų, galbūt pasidarytų įdomiau, realistiškiau, o ne kaip iš pasakos paaugliams iškirpta. :)
P.S. čia šią va vietą galimą pavadinti kūrinio siena, o va štai ten kur tau parašiau, tai va ten vadinasi chatas, arba četas, arba nežinau, vieta susirašinėjimui :) supranti? ten buvo žinutė tau, ne postas ant sienos, čia ne facebookas, čia šiek tiek kitaip :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-24 19:28
Viktorija Breivytė 2
Na ačiū už išsakytą nuomonę;D Dėl vardų man jie patinka ir nieko negaliu padaryti.be to praeitame įraše man dėl vardų niekas nieko nesakė;D  Na dėl to bučinio tai norėjau istoriją padaryt įdomesnę, kuo įdomesnę. rašau "švariai" tai gal rašyt purvinai ir nerimtai;D Na prajuokino tas sakinys. Be to atsakysiu į tą klausimą kur parašei ant sienos. Taip, man 14 ir šiais metais jau būsiu aštuntokė. na nesu rašytoja, ir man tik 14 tai neprivalau rašyti kaip kokia 18 - metė;DD O dar dėl sumuštinių, nelyginu tavęs su veikėju. gal jis moka gaminti? Gal virėjo kursus praėjo?;DDD na iš tikrųjų skaniai prisijuokiau iš tokio komentaro, bet vis dėl to ačiū už tokią kritiką;D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-24 19:15
Tyliai po lapu
Klaidos:
1. Deimienas
po galais, į kurią kritiką atsižvelgei? Į tą, kur sakė lietuviškus vardus duoti veikėjams? god, why this girl. žė, skaitau toliau ir viską užsirašinėju.(blet, Somer??)...Keilą...
2. Sumuštiniai visai skanūs, tas čiūvas tikrai moka gamyt. Jo? aš ir moku tept sumuštinius: su lašiša, su kumpiu, šu daktariška dešra, su sūriu, bet gaminti tai nemoku. Nežinau kaip vadinasi tokios klaidos, gal fucking  logikos trūksta ar dar ko.
AHAA!!! čia vėl miršta. hmm.. tikrai pasimokei?laidotuvės.
4. taip, panele Viktorija, bučiniai žudo, tikėk tuo, TIKĖĖĖKKK. :)
5. Albumą.. albumą ir albumą. Truputį kartojasi :))
6.Oh! grįžtam į pirmąjį su Selena :)
7."Reikia pravėdinti galvą. Galbūt nueisiu į kapines."
ahm. perskaičiau pirmąjį sakinį, ir pagalvojau:"o viešpatie, kaip nutąsyta", tada galvojau:"galėjo kąnors su galvos prapustymu parašyt, ar šiaip", o tada skaičiau antrą sakinį: bla bla bla bla bla bla kanapes. hmm... suteršta aš kažkokia.. bet žinai, pernelyg švariai rašai, rimtai neįdomu. todėl...
baigsiu skaityti kitą kartuką, rimc, pabodo :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą