Čia vėl aš vienas, glosto langą lietus
Ramus tas lietus, lyg vėl paskatina mus
Vėl pradžiugina savo išvargusį poetą
Oras toks tyras, lyg dalgiu nupjauta mėta
Aš vaikštau gatvėm, prisėdu be skėčio
Lyg ilgėdamasis taip neseniai mirusio tėčio
Matau kaip skuba žmonės, jie nejaučia
Kad laimė ne ten, kur skubi, o jau čia.