In memoriam Džimui Morisonui (tęsinys)

Rašiau apie žvaigždes,
Prisimindamas, kaip tu norėjai išvaduoti žmones iš jų pačių ribotumo.
Tu, Džimai, ir esi žvaigždė išdidi,
Nes nusispjovei į visus rėmus.
Tegu dega laužas,
Kol muzika pasibaigs,
Ir išsijungs visos šviesos.

Gatve eina graži pana.
Iš Los Andželo jinai,
Džimai, juk matai.

Tegul tavo siela lekia tik ten, 
Juk grynas malonumas,
Tu žinai.

Už laisvę ir meilę
Kelkim bokalus,
Lai eina visi žiopliai
Velniop.

Tikra žvaigždė negęsta amžinai,
Nors liūdna daina ir plauks pilka gyvenimo jūra,
Kaip didelis kristalinis laivas.