kvapas

kvepėjo gvazdikais
                    mano palangė
            sukežusi nuo
arbatos lietaus ir
                    laistytuvo
ant jos sėdėdavom pavakariais
pro pravirą langą kojas
                          nuleidę
ir stebėdavom kaip siuvėja saulė
            dirba su stogų šešėliais -
matuoja duria kerpa plėšo
            savo vakarietiškomis rankomis -
nagai pirštinaitės aukso žiedas
prisilietimas.

kvepėjo gvazdikais
                    mano šalikas
            chaki spalvos
kuriuo akis man
                    užrišdavai
bet aš vis tiek tave matydavau
pro plačias mezginio akutes
                          kaip lauki
tarp nakties skalaujamų briaunų
            taršančių bangų pjuvenas
sugrįždavau laiku ir visada virsdavom
            į smalą abu juodi bet kvepiantys
žiedu užgimusiu iš
žiedo.

kvepėjo gvazdikais
            mano rankos
kvepėjo gvazdikais
o gal tavim.