Tavo lange,
Tarp gausybės namų,
Regiu pelargoniją baltą.
Šalia jos-
Tingiai snaudžia katė.
Saulė spindulį
Meta nekaltą.
Kas toliau-
Nežinia.
Už užuolaidų-
Tavo gyvenimas.
Krinta, ridenasi dienos,
Bėga, nubėga,
Lyg pavasarį
Tirpstantis sniegas.
Girdėt tik alsavimas.
Tiktai tu
Nebelauki manęs,
Viskas liko tenai,
Už langų...
Nebežadinsiu
Tos praeities,
Nepriminsiu
Skriaudų, pažadų,
Ir be ašarų, tyliai
Paverksiu širdim
Ant bėgančio laiko
Peties...
Tavo lange
Atminimais sūriais
Pelargonijos
Baltos žydės...