Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Parke mėtėsi smulkios šiukšlės, nebuvo nė vieno žmogaus, kuris vaikščiotų ir kvėpuotų medžių gaiva. Buvo galima įtarti, kad parke renkasi netvarkingi žmonės, kurie tingi įmesti, tai kas nereikalinga į šiukšlių dėžę. Tačiau mane neramino vienas klausimas, kur dingo prižiūrėtoja, kuri kas dien tvarkydavo šį gamtos kampelį, kuriame net apsigyvenusi pelėdų šeima, pačiam pakraštyje pasislėpus, tarsi ją galėtų pamatyti tik labai pastabus žmogus. Mėgdavau žiūrėti kaip pelėda žiūri į mane, niekada nemačiau tokio žvilgsnio, iš jo buvo daug ko galima išmokti.
- Pelėda, ar žinai kur Gabija? - pašnibždomis klausiau jos, tačiau ji pažvelgė į mane ir visu kūnu nusisuko į kitą pusę. Apėjau iš kitos pusės ir tada pamačiau mažus pėledžiukus, ką tik išsiritusius, kuriuos maitino motina.
Pasukau link miesto gale esančio namo, kuriame gyveno prižiūrėtoja. Didelis vynuogių ir kitų augalų girliandomis apaugęs įėjimas rodė, jog moteris nemėgo tvarkyti aplinkos, tačiau kam jai buvo reikalingi pinigai, kad rinkosi darbą nesiderinantį su jos gyvenimu. Kas tokia buvo ši moteris? Graži iki trisdešimties metų mergina, juodais plaukais, kerinčia šypsena ir iškalba. Paskambinau į duris.
- Sveiki, kuo galiu padėti? - paklausė senyvo amžiaus vyriškis.
- Ieškau, Gabijos.
- Kas toks būsite? - aš iš laikraščio Planeta.
- Ji ilgam išvykusi.
- Dėkoju. - atsisveikinęs nuėjau į namus, tačiau nepatikėjau tuo. Senio veide buvo užtikrintumas, jis nieko neparodė, vadinasi kažką slėpė.
Kitą ryta eidamas pro parką, pamačiau Gabiją tvarkančią parką. Priėjau prie jos, tačiau tai buvo ne ji. Tai buvo savivaldybės apranga apsirengusi moteris, panašaus ūgio, sudėjimo, tačiau ne ta kurios ieškojau. Moteriškė nieko nežinojo apie savo kolegę, sakė, jog dirba jau keletą metų šį darbą. Nuėjęs į namus atsisėdau prie stalo, buvo tvanku, atvėriau langą ir ant medžio pamačiau pelėdą. Ji įskrido pas mane į namus. Neįsivaizduojat koks keistas jausmas matyti šį paukštį tupintį ant stalo. Valgiau, o ji tik spoksojo į mane. Ant kojos pamačiau prisegtą popierėlį: „Neieškok manęs. Gabija. „
Tačiau aš atkakliai ieškojau. Ji taip ir nepasirodė, dabar sėdžiu tame pačiame name, kur ir prieš trisdešimt metų. Esu senas, šukuoju žilą barzdą. Pasigirsta skambutis į duris.
- Durys atidarytos, - sušunku ir suspurdusi pelėda išskrenda pro langą, palikdama tik ore sklendančią plunksną.
- Jums siuntinys, pone.
- Padėk ant stalo ir paimk visus pinigus kuriuos rasi šalia.
Štai atsiverčiu siuntinį, randu tuščią knygą, kurioje nėra nė vieno ženklo. Įmetu į židinį, bei žvelgdamas į liepsną suvokiu, kad mano pastangos nenuėjo veltui.
2012-06-15 19:09
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-15 21:25
Sutemų Sesuo
...siuntinio mes neatsiverčiame, jį atidarome, o gal perplėšiame...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-15 19:55
tictac_it
oi oi ... tos pastangos ... na jos tikrai ne visai veltui - trupučiuką pralinksmino ... ne tekstas, pastangos tą tekstą sukurpti :) 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą