Lemtinga orchidėja

Raudonas tamsos angelas
baltais sparnais
užuodė
magnolijom kvepiančias
orchidėjas
prie tavo ramybės balos.

Sparnus jis paliko
ant degančio laužo.

O odą išnėrė,
įdėjo į šaukštą.

Visatos skliaute
pažėrė paliaubas
ir smigo į šaltą,
suskilusią žemę.

Paliko jis pėdas
žvaigždyne Kentauro
ir virto dulke,
pelenais vaiko saujoj.

Po amžių plieninių
atgijo jis kraujy
ir skleidė tik šviesą
žmonijos pasauliui.

O naktį iš trečio į šeštą, -
dievybės nustojo kariauti,
nes gimė
juoda orchidėja,
bekvapė, belapė,
vidur blogio kaulų patvinusio
lauko.