...

Temsta vėlai ir švinta anksti.                               
Spėju – kur nors netoliese
vasara ir nejau linksti?
Nors šalta, nesi dviese.

Nei trise, keturiese nesi.
Daug – puikiai gali būt vien garsai.
Tu ir aš man yra visi.
Tu ir aš man yra visai.

Matau tavo rūbo tą
gerąją siūlių liniją.
Šalia eičiau tolyn greta
tavo akių mėlynėje.

Eičiau šalia, kai
staiga suprasčiau – jau aš
vienas, nors tu išlikai,
o mane draugas išneš.