Pakėliau. Kubu.

Akimirkos svaigulys. Bejausmiai veidai. Sustingęs žodis ore.  Tyla. Ar tik apsvaigęs gali pakilti virš to, kas grandinėm sukaustyta. Tyla. Mintys akėja pasaulį. Tyla. Apsvaigau. Nuo ko? Nuo gyvenimo. Kas pasakė? Pasakė jis, įmirkęs į alaus bokalą. Ne, ne. Aš ne tokia. Aš ne mistikė. Ne ta. Mintis mirksta aluje. Tyluma. Razinos. Tyluma. Vis dar. Senelis pjauna velnius. Veža vežimais. Aš grėbiu. Tyluma. Laipsniai raitosi kūne. Graužia. Kelia. Išlaisvina. Ne. Vistiek aš žemėj. Į žmonių virvę suvyta. Gyvenimo. Gija. Plonytė. Menka... ne, negaliu ištarti. Tu sudžiuvai, susitraukei kaip moliuskas saulėj. Aš nešviesiu. Tyluma. Visada buvo tyla. Nekurčia aš. Ne. Prievartos ženklas kaktoje. Trečia akis.  Gerai matau. Juodas paveikslas išsisklaidė vandenyje. Alus.  Sakė, bočiai midų gėrė. Iki XVI amžiaus. Paskui pati mačiau. Springstu. Kosėju. Niekas negirdi. Sako, šiukšlė, atmata. Nereikšminga. Bet tai aš. Ar gali mane išmesti? Pūvu. Dvokiu.

Čia tau ne mokykla. Kas tai pasakė? Traukiniu ar autobusu? Senis geležinkelio dantimis. Supykina. Autobusu. Čia. Dabar lipu. Tirpsta laipsniai. Tau neskanu? Nevalgyk.  Rašau raudonu tušinuku. Tau čia ne mokykla. Nebraukyk. Netaisyk. Juodą šunį juodos varnos veja. Piktumas. Juodas juodą. Tas pats velnias. Keista. Kregždės katiną karpo. Žirklėm kerpa popierių. Alus netirpsta ūkanoje. Sakė, laumė. Ne. Meluoja. Ragana. Trečia akis. Prakeikimas. Vyrui. Ne. Ne savo. Neturiu nieko. Tik saujoj apraganautos košės. Tyluma. Akimirkos svaigulys. Tik tie syvai. Grūdo syvai plukdo į nežinią. Tu nežinai kur. Neturi žinoti. Ragana. Ragiu. Ragiu daugiau nei tu. Trečia akis. Negaliu sakyti. Ruošiu pamokas raudonu tušinuku. Paraštėse braukiu. Tyluma. Svaigulys. Ne, ne traukiniu važiuosiu.  Traukinys suvažinėjo. Jos kojos buvo kvaros. Akimirka, kai supranti. Nušvitimas. Trys su puse sekundės nušvitimo. Traukinio prožektorius. Nenoriu ruošti pamokų. Ekstazė. Vėliau elektros šokas. Neatgaivino. Tamsu. Tyluma. Mirtis žaizdotom kojom bendrabučio kambarin atėjo. Juokiesi. Nėra mirties. Už sienos nieko negirdėjo. Prievarta. Kokia? Istorija iki XVI amžiaus nutyli. Šonai mėlyni. Traukinys. Iškamša. Galva ir kūnas košė. Moteris. Svaigulys. Pačiupinėk. Minkšta. Sakai, nebuvo? Buvo čia. Prie pervažos. Kojos šlubos, bėgiai per kreivi. Senio burnoj geležinkelis. Išsižiojo. Šviesa tunelio gale. Mirtis padauginta iš dviejų. Alus ir senatvė. Svaigulys. Du kartus tik atskirai. Košė mėlynais šonais. Susiliejimas. Mirtis- vientisa masė, pakelta kvadratu. Ryt bus kubu. Geriau padauginti iš trijų. Per daug masės.  Šiukšlė, atmata. Paliegęs kūnas. Smegenys? Nėra. Egzistencija. Tuščia žemėje. Svaigulys- virš žemės.  Sakau, laumių nebūna. Paikystė. Tavo susikurta iliuzija. Egzistencijos pateisinimas kvadratu. Ne. Apskritimu, nuliuku virš C raidės. Sakai, tu gyveni? Leki lėktuvu, o žemėj ant dramblio joji.  Bet ir aš gyvenu.  Laipsniai kelia virš lėktuvo. O tavo lėktuvas taip gali? Ne, ne aš to klausiau.  Jis. Tas senis. Sartro neskaičiau.  Gal skaičiau. Istorija iki  XVI amžiaus nutyli.  Vistiek šleikštulys.  Nelogiška minties tėkmė. Žinau. Logiką pakaitinau šimto laipsnių temperatūroje. Išgaravo. Ne kas kita kaip vanduo. Nesakyk, kad ta mergaitė irgi tirpo.  Jos nebuvo. Ar ji galėjo būti, jei tik aš ją menu? Šiukšlė nutriušusiame bendrabučio kambaryje. Žalios sienos. Nebegerk. Ji sakė. Negirdėjo niekas. Jos nebuvo. Tyluma. Raudonas tušinukas paraštėje įbestas.  Be logikos. Mąstyk logiškai. Nėra tiesos. Ištirpo logika šimto laipsnių temperatūroje. Ir dar. Mirtis dabar kubu. Egzistencinis mėšlas. Dvokia. Mergaitė neegzistuoja, tai ir nedvokia. Mėšlo nėra. Nesmirda. Eufemizmais pridengti egzistencijos dvoką? Negaliu. Autobuso sėdynė dvokia. Manim- egzistencine atlieka.

-O, pyzda!

Autobuso galo egzistencija suskambo. Yra tiesos. Yra logikos. Tos, kuri šimto laipsnių temperatūroj išgaravo.

Traukinys juda toliau. Per kaulus. Trina košę. Smalą verda požemis. Darbas pilnu etatu. Nemeluok tu man. Tau nerūpi. Kontūrai, reljefai masina akis. Prievartos ženklas kaktoje. Į tą kalną tau neleista kopti.  Tyluma. Tu košės paragauk! Už mamytę, už tėvelį. Betėvė.  Mėlyni šonai. Spyrė. Kita egzistencinė išmata. Konkurencija, pakelta dešimtuoju laipsniu. Kamuolys. Spardo dvidešimt kojų. Cypimas. O paskui tyla. Išėjo oras. Paskutinis. Laipsniai toliau garuoja. Ozono skylė traukiasi. Nemeluoju. Negalėčiau. Ženklas kaktoje neleistų. Egzistencinis šūdas  užtyla. Skaito Sartrą, vemia po traukiniu į košę ir ja užkiša ozono skylę. Ir be eufemizmų!