dantų krapštukais
per mano sielą
mano praeiįtį
už kurią jau nebeduoda grąžos
iškabinam ant sienų
išdėliojam ir žiūrim --
kas liko kas bus
ko nebus
skausmo šešėliai ant mano kojų
svetimo skausmo nebūna
svetimas nebeužeina -
durų skambutis neveikia
pasistiebiu --
verkti nebereikia
verti mane mokytis
sausom akim žiūrėti
į savo sielos pamušalus