Kokopeli

Vanduo lašėjo nuo žalių sienų
- Pasėdėkim dar tyliai po liepom
Plunksnuočiai tyliai kaip varnos
Ant karštų metalinių stogų
Lesa trupinius nuo Kalėdinio pyrago
- Jau pavasaris?
Pats mandarinų žydėjimo metas
Susigūžus kamputy Laimė
Gabalėliais laužė baltą tinką nuo sienų
- Banginis turi didelę širdį
Taip greit krenta balti mažyčiai
Žiedų lapeliai
Rasa sveria purienas prie lango
Jausmas lyg rudenį
- Galiu prisiekti, kad pavasaris
Stipriai laikai suspaudęs
Mano rankas
Nuo šalčio skirsta lūpos
Tavo plaukai kvepia mėtomis ir jūros druska
- Gal arbatos?
Pakeliu galvą nuo tavo pečių
Krapų žiedynai siūbuoja
Nuo vėjo. Tylu. Karo metas
- Tirpstu nuo šalčio
Balandžiai rausiasi po sniegą
Kvepai milo baltumu
Aš negaliu pamiršti tavo rankų šilumos
- Gabalėlį cukraus?
Nežinau kada grįši
Bandau prisiminti ar nepalikau arbatinio
Ant viryklės. Pūškuoja nugirstu
- Ar girdi kaip kalba žolė?
Nė žodžio. Palengva šiurena javai
- Aš eisiu kartu
Aš nebijau šalčio tik
Pingvinų su geltonomis akimis
Sniegas dar gali palaukti
- Į šiaurę. Gerai?
Nutyla.
- Ligi kol banginiai atplauks
Ant balto smėlio
Suguls ir užmigs
Taip reikia
Niekas nežino kodėl
Tiek banginių nusprendė
Kartu užmigti po saule