tarp atitrūkusių
nuo realybės
klevo lapų
radai mane
su medžio lenta
ant krūtinės
ir ištiestu delnu
į tylą
priėjai
priklijavai sparnus
ir pripiešei žvaigždučių
(byrančių ant žemės kai skraidau)
prispaudus savo lūpas
prie manųjų, įpūtei
į sielą dieviškąją ugnį
ir įsakei valdyti
o dabar...
sukilkit vėjai uraganai
šluokit žemę dieviški cunamiai
atgimkit pamiršti vulkanai
žvaigždžių lietum pravirkite
titanų išgamos kiklopai
nes
aš tiesa
aš tuštuma
aš demonas
demiurgas - Šyvas
atėjo laikas atsinaujint
atėjo laikas tarti Kyrie