užkalbėk
traukinius
vežančius
į šiaurę
ten taip grąžios
ir skaudžios
pašvaistės,
ten duonos
niekas neprašo
ten už ją perka
gyvenimus -
užkalbėk...
užkalbėk
volungę
naktį
ir angiai
akmenį
dangų
sakalui
mėnulį pilną
namų nerandančiam
vietos prie
didelio stalo
nerandančiam -
užkal -
užkalbėk...
užkalbėk
ir tuos
kur karan
išjojo
ir lyg šiol
negrįžo,
motinas jų
tu užkalbėk
kad vilties
nustotų -
užkalbėk...
užkalbėk
sanus
miegot
nustojusio -
užkalbėk...
užkalbėk
ir taurę tą
iš kurios
ratu sustoję
gersima
paskutinį
kartą -
užkalbėk...
devynis kart
tu viską
užkalbėki-----
----------------
----------------
----------------
----------------
-------ir tik
tada akis
užmerkti
aš galėsiu...