O aš tave myliu...

Viltę aplankė nuostabi nuotaika. Ji jau ruošėsi išeiti susitikti su draugais, kurių jau seniai nematė.
- Kur taip skubi? - visiškai be jokios intonacijos tarė Viltės mama.
- Kaip tai kur? Susitikt su draugais, - atsake mergina.
- Niekur tu neisi. Pasedėk bent vieną dieną namuose.
- Kąą??? Mama, juk aš visą savaitę niekur išėjus nebuvau! Prašau, mamyt...
- Pasakiau, kad niekur neisi, reiškias niekur neisi.
Viltei kaip mat sugedo gera nuotaika.
- Mama, bet aš jų seniai nemačiau. Prašau, prašau... - beveik be vilties išlemeno ji.
- Ne...
- Bet...
- Jokių bet. (eilinis tevų sakinys)
Viltė nubėgo į savo kambarį.
- Nekenčiu tavęs!!! - dar spėjo išgirst mama.
- O aš tave myliu... - labai tyliai, beveik sau pasakė mama ir nuėjo į virtuvę.