Tie mūrai dar mena senovės laikus
Bet kas išnyko – to jau nebebus
Nuvyto jazminai, sudžiūvo linai
Ko akys taip drėksta
Tačiau nežinai...
Piliakalniai, kloniai
Tušti jau antai
Dainų nebetraukia
Jaunimo pulkai.
Nurimę jau stūkso
Didingi skliautai
Ir akmeniu slūgso
Krūtinėj skausmai.


Driskantas Kregždė









