Vasaros naktis

Vasaros naktis – paslaptinga ir tyli. Nieko nevyksta, bet mano sieloje verda aistros ir mintys. Galvą persmelkia skausmas, kuris vieną akimirką atrodo nepakeliamas. Aš stoviu prie lango, kaip paskutinis idiotas, ir geriu vaisių arbatą.
Prieš mano akis praplaukia visas gyvenimas, nors pro savo langą matau tik gatvę ir naktinį barą.
Kažkur rytuose jau švinta. Dangus šviesėja, ant stogo tupi pulkas varnų, ir papučia malonus vėjelis, tyliai ošia medžiai. Sunkias mintis pakeičia lengvas transas ir nuovargis.
Žinau, jog greitai į gatves pasipils šimtai žmonių. Ramybės iliuzija greit baigsis. Mintys išsisklaidys, mirusiųjų sielos išnyks, liks tik arbatos puodelis rankoje ir tuščia, pavargusi galva.