Atleisk, meile

Tu esi gaivus vėjelis,
Papūtęs ankstų rytą.

Tu esi malonė,
Nekenčianti puikybės.

Tu esi besąlygiška,
Ir viena,
Labai graži ir miela,
Šviesiaplaukė dama.

Atleisk man, meile,
Bet negaliu tavęs įleisti,
Nors žinai gerai,
Nenoriu paleisti.

Byrant ašaroms skaudžioms,
Priglaust tavęs negaliu,
Nors žinai pati,
Tokį norą turiu.

  Kūną draskant peiliams,
Širdžiai srūvant krauju,
Leist sau turėt tave
Šalia savęs neketinu.

Saulei gęstant, užėjus tamsai,
Gyvent tavimi
Aš nesiruošiu,
Nors žinai, tave branginu.