beprotės aimanos...

kada pasiklysiu,
vaikščiodama
peilio ašmenimis,
kada nušoksiu
nuo gyvenimo
bedugnės
krašto?
gal kas pastums?
berniuk, palauk,
padėk, nebėk,
tik švelniai
spūstelk ir
aš pajusiu,
kad galiu
būt plunksnele,
krentančia
obuoliu nuo
vystančios
obels...
berniuk, palauk,
nebijok,
aš sveika...
Tie balti
marškiniai
mane tik puošia...
ar ne?
palauk, surišk
rankoves ir
pabėk,
kad nematytum
tų pamišusių
akių...