Kambarėlyje

Vakaras kambarėlyje, kuriame groja muzika.
Klampūs garsai pripildo erdvę, kurioje gyvenu.
Poezijos ilgesys užsisklendus nuo pasaulio.
Aksominė kraujo rožė pražysta čia ir dabar.
Jos žiedas skleidžia išganingą aromatą,
kuris pagydo nuo liūdesio. Pamiršti nerimą,
pasitenkindamas mažu. Mam daugiau nieko nererikia,
nebent amžino vakaro kartotės kitomis valandomis,
kurios priverstų patikėti, kad pasaulis niekada nesibaigia.