Vėjas švilpia tavo vardą,
Širdis šaukia jį garsiau.
Ar verkti vakar buvo verta,
O šiandien tarti myliu vis stipriau?
..
Liesti medum tavo padengtas lūpas huvo nuodėminga.
Mėnesiena matė, kad geruoju šitai nesubaigs.
Bet tą akimirką galvoti, rodėsi kalidinga,
Nes širdis lyg nuo nuodų tuoj pat apsvaigs.
...
Tą vakarą man nieko nereikėjo..
Išskyrus tavo bučinio svaigaus.
Galbūt abu to net nenorėjom,
Bet širdys glaudės vis arčiau.
...
Tavo rankų šiluma, žaibais nusėtą naktį
Gniaužte gniaužė kvapą virpančioj krūtinėj.
O tavo atremta galva į mano gležną petį -
Leido pasijust tarsi paskendus upėje sraunioj.
...
Manai, kad Tave jau pamiršau?
Klysti mano moliūgėli mielas.
Kirminas širdį griaužia vis stipriau,
Kai apima Tave turėti noras.