Pavasarinė sielos plyta

Paukščiukai pavasarinę serenadą
Čiulbaun ulbaun,
Klevukas leidžia lapą vieną kitą
Pamažu...
Takelis verkia nevalytas,
Pernykščiai lapai, negyvi žiogai
Ir cigarečių surūkytų numirę pelenai.
Kolegė guli ant suoliuko,
Netikrinau girta,
Ar serga gal..?
Ir girdis klykiančių vaikų riksmų
Aidas iš už gelžkelio.
Čimodanas gaspadorius guli numestas
Ant to suoliuko...
Kur tūkstančiai,
O gal ir milijonai (???)
Likimą pasitiko...
Jis saugo paslaptį,
Kurią prasuksiu, kai sieloje pajusiu
Troškulį gyvenimo gėrybių
Ir ilgesį senų kolegų.
Graudu...
Skiriu tiems kolegoms, kurie niekad nesidievagojo petis petin susirėmus stiklą link debesų kyloti. Krištolo aidai...