Mano vienatvė

Mano vienatvė
Parimo ant vartų
Po aukštais ąžuolais,
Kurie glosto
Rytinį spindulį
Šakomis,
Lyg delnais,
Renka tirpstančias
Žaras,
Sugeria tamsą
Ir ištįsta
Šešėliais ilgais...
Mano vienatvė
Sapnuoja
Skaudžius sapnus...
Nubėga medžių lapais,
Pradingsta su aušra.
Užsikloja žalia erdve.
Bėga žydinčiom pievom.
Suklumpa.
Pakyla.
Jos prašau:
Nesirodyk bent sapne!
Išeik už vartų,
Netaikyk širdin!
Nerymok po medžiais,
Šakomis
Skausmą išgink!
Teišnyksta
Skaudi gėla,
Dingsta
Nematomos gijos,
Rišančios blogus jausmus!
Kažkur juk yra viltis,
Jungianti sielų krantus?
Mano vienatvė-
Ji teberymo
Ant vartų,
Sapnuoja
Slogius sapnus...