Vasara. Pradzia

Po minutės pasaulis pasikeis. Bet kolkas viskas taip pat. Balkonuose džiūsta skalbinai ir cypia išvaryti šunys. Saulė piktai degina paskutines gėles prie savivladybės, o gatvių laistymo mašina taško iš bažnyčios grįžtančius krikščionis. Centriniam stadione vartininkas praleidžia įvartį ir aikštę užlieja gražiausias pasaulyje garsas - beribis minios džiaugsmas. Jonas išmeta pro langą televizorių ir verkia glausdamas prie skruosto alaus butelį. Po minutės pasaulis pasikeis, bet jis to dar nežino. Išdžiūvusiuose fontanuose liūdnai vaikštinėja antys ir laukia kažko naujo.