Linksmi žaidimai

 šis kūrinys dalyvavo konkurse 

Ankstesnės gėlės po žeme pakilo prisiminimuose,
senam name, vėl vaikšto tavo akys,
koridoriui pro geležines duris ir aukštus laiptus,
už namo žolynėlis, toj smėlio dėžėje,
bėgioji po koridorius, balkonus,
kur krūmelių tvora, keturkampės plytelės,
žaidi gumą, virvutę, su kamuoliu varlę,
valgoma-nevalgoma, gaudynę ir slėpynę,
ir slėpynėse neberandu dabar.

Žydi gėlės prisiminimuose,
gyvos tavo akys, vaikystės žaidimuose,
išbėgusios į kiemą, saulėtos dienos,
šypsos praslinkęs tavo likimas,
bendrabutis groja melodingas serenadas,
laikas atvažiuoja ir išsiveža mieląsias,
taip mano mylėtas ir be galo brangintas,
buvusias dienas, atrandu ir dabar.
   
Taip pro duris išėjo sekundė,
violetinio atspalvio, tylioji minutė,

(gyvenimas) negaudei--nevalgomas, nesulaikomas,
pradings visa tai, nesaugojom, numetėm,

(diena) ją aš sugavau--nenumečiau,
bet tai nevalgoma, tai praeinama,

(saulė) tu ją sugavai į delnus,
ant delnų tu ją man atidavei,

vaikystės žaidimuose...