Kelyje

Pilkais keliais linguoja -
vienišumo baimė
Kiek pakeleivių būta - nežinau...
Mašinų šviesos tarsi viltys skrodžia naktį
Dangus vėl šią nakt tapo nebylys


Lietus nuplauna dulkes nuo asfalto
Nuaidi griausmas -  žaibo atspindys
Kodėl mes savo laiką šitaip švaistom
Meluodami kitiems jau esam nebūtis


Ir kaip  vabzdžių mirtis beprasmė daužo stiklą
mažytės kraujo dėmės lieka atmintį
Štai taip mes nepasiekiam savo tikslo
štai taip prarandam viską mes kely...