šis kūrinys dalyvavo konkurse
Mano svajonių miestas, degino akis,
jo bekraštės spalvos, begalybėje mane gramzdins,
o ta upė Jūra, su audra atgims,
aš žinau, kad Jūra teka, mano širdimi.
Tauragė -tai tauro ragas,
saulė, mėnuo ir žvaigždė,
Tauragė - pilis ant kranto,
tūkstančiai slinks, o ji stovės.
Pamenam, kai augant augai tu,
ir į širdį, tu mums įaugai, kaip tas ąžuolas senukas,
augo jis, kai mūsų ten nebuvo, ir augsi, kai mūsų nebebus,
šimtus metų jis buvo, gyvoji tavo šaknis.
Kokiomis gėlėmis žydėjai,
kokie žmonės tave statė,
visiems jiems tu esi namai,
brangi tokia vieta.
Taip norisi tave papuošti, apkabinti ir pabučiuoti,
taip norisi, tau duoti, ko tu neturi,
ką turi, tu saugai uoliai,
savo veidą išsaugai, išlaikai.
Tauragė - tu kaip gėlė,
atsimenu jų augo plotai,
Tauragė - tu man dėmė,
širdyje vien sodžiai.
Neliks nei grožio, nei širdies,
gal ir juodos dykvietės neliks,
bet švies žvaigždė, virš Tauragės,
ir atmins, kad tauro ragas buvo...