Eikim, jau eikim rožių taku.
Vakaras apramina ir vėją.
Apkabinus tave, pasidaro jauku,
Net kai medžiai žiedlapius sėja.
Akyse tavo - vaivorykštės spalvos
Mirguliuoja gegužio žiedais.
Ir jausmai rainelėse maudos,
Kol šviesa iki sutemų žais.
Vakare sušalusios rankos
Ieško delnuos šilumos.
Švelnūs pirštai saujoje rangos
Ir, sušilę, savo vietoj sustos...


sodo geniukas













