Išdygo daigas, nutraukė tylą,
mojuoja lapais, žiedais prabylą,
šaknim paliesdamas manąją sielą,
jaučia kas šventa, jauku ir miela.
Ir mes taip dygstam, siekiame dangų,
norim gyventi prie atviro lango,
triukšmą ir tylą pinam į vielą,
užmerktos akys glosto mums sielą,
Žiemos ir vasaros mažais žingsneliais,
leis mus žemyn ar kilsim laipteliais,
visiems atsilikusiems šluotos pamoja,
augalas dygsta - mes vegetuojam.