Kaip lekia laikas - vasara tuojau.
Nebeturiu naujų akių ir kojų.
O sąnariai man visiškai sudilo jau.
Net plaučiais aš suvis prastai alsuoju.
Galiu tik smėliu su kažkuom pasidalint
Ir cukraus nemažai many surado.
Tačiau širdy be galo vietos daug, galiu priimt.
Ir žodžių, lyg balzamo gero - nestokoju.
Eikvoti laiką gaila pykčiui pavydui, geiduliams,
Kurie maitintų mano juodą pusę ar vampyrus.
Aš tarsi varnas juodas vis veju niūrias mintis.
Kova ši grūdina mane. laimėjęs- uždainuoju!
Laimiu kas dieną, valandą minutę
Sekundę ar akimirką- laimiu.
Tada dainuoju aš, dainuoju ir dainuoju
O kad turėčiau ką dainuot - pats sau kuriu.