Et, nebėra daugiau tokių žmonių.
Gyvenime labai trumpam tebuvom susitikę,
Bet aš pamiršti negaliu,
Jaunystės pamokų, ir sąsiuviniai išlikę…
Ar pasakys dar kas, tiek daug kiek sakė Jūsų lūpos,
Sukritikuos, pabrauks raudonu pieštuku?
Nebesėdėsiu suole jau kaip mokinukas,
Dabar visai kitaip ir Jūsų darbą suprantu.
Dėkinga už minutę, už kiekvieną žodį,
Už Jūsų asmenybes: ryžtingas ir kantrias.
Dėkinga, kad išugdėt žmogų,
Kad atidarote duris i svajones...