Jei gyvenimas
Būtų kaip filme,
Visąlaik skambėtų
Muzika.
Plaukai nesielektrintų,
O nosis nuo šalčio
Nebūtų raudona.
Būčiau žavi
Ir šiek tiek melancholiška.
Mįslingai šypsočiaus
Laistydama palangės
Pelargonijas.
Mane pamiltų gatvės
Muzikantas
Ir mes kartu pabėgtume
Į Himalajus arba Alpes.
Dėvėčiau gėlėtas sukneles,
Kalnų pavasarį
Pagimdyčiau jam mergaitę.
O vakarais,
Kai ant slenkščio
Miegotų tamsa,
Mes nieko nieko
Nebijotume.
Žiaumodami po sumuštinį
Su dešra,
Tikėtume laiminga
Mūsų filmo p a b a i g a.