Tiek daug darbo,
Tiek daug pastangų,
Tiek laiko atiduota,
Tiek tvarkytų kambarių,
Ir nesuprasta ji liko,
Pamiršta iš karto,
Kai išėjo,
Paliko juos,
Tuos ponus,
Jų namus,
Kur viskas auksu tviska,
Kur tarnaitei purvas buvęs daug gražesnis už visą auksą atiduotą.