Tėvynė

Papuošim savo lūpas aureolėm,
Ir jos delnuose sužydės gabalėlis žemės.
Tu žinai- jazminais kvepia Laikas,
Tad jei suvirpės pradų pradas,
Ir tavo kūnas ištars: Nebemyliu Tėvynės,
Praeitis nudraskys dabarties saujoj bręstančius žiedus.
Nebeliks mūsų lūpų, aureolėms- gyvybės.