kas verta...

Nuo didelio medžio pakylantys paukščiai,
Tarp plunksnų raibųjų įpynę po dainą.
Atskrieja, didžiuliais sparnais atmosuoja,
Ir leidžias į saulės išmindytą pievą...

Jie atneša snape duonos riekę,
Ir protėvių sielas pagerbia plasnojimu.

Supranta kiekvienas iš jų didžią vertę,
Kuri juos iš lizdo į tolį palydi.
Kuri taip kaip gilios sraunių upių vagos,
Padėtos ant žemės, kad juos prisimintų...