Gal nieko nėra blogo,
Jei žmonės žiūri į tave,
O paskui nueina
Prisimindami akis ir plaukus.
Bet nieko nėra blogiau,
Kai ateina žmonės, paglosto plaukus,
Suranda širdį ir ten pasilieka.
Nors būna jau seniai išėję.
Tik pėdsakuose dar auga
Keturios baltos gėlės.
Tokios gražios ir liūdnos,
Kad net sapne kvepia.


Vaišvilas











