Rudens ašaromis nuklotas žvyro takelis. Palengva nuo medžių krintanis šerkšnas. Pabalę rankos nuo šalčio, kuris skauda giliai širdyje. Nuo vėjo suskirdusios lūpos su sukrešėjusio kraujo žymėmis. Iš paskos greitėjančių žingsnių ritmas.. takšt, takšt... Nuo vėjo atvėpę palto skvernai švyscioja sidabrinėje lempų šviesoje. Skubėjimas. vis dažnėjantys žingsniai. Baimė. Žvyro takelis - begalios painiu labirintų. šerkšnas - tik sąžinės lietus, plaunantis suskirdusias lūpas.
Kaulėta ranka sugriebia baltas rankas. Kokia keista ta svetima šiluma, sklinadnti nuo savęs. Jokio šalčio, tik alsuojantis veidas priešais. Dar neatvėsusi šilta vieta, palikta to, kas čia gulejo kažkada.