Cigariukas Minskas paskutinysis iš savo giminės

Mažame kartoniniame namelyje kartu su 19 draugų gyveno kartą cigariukas vardu Minskas. Cigariukas ir jo draugai gyveno taikiai, nesipyko ir linksmai leido laiką. Tačiau cigariukai ilgai negyvena. Juos vieną po kito pasiima Dievas vos šie palieka namus. Išėję iš namų cigariukai žūva vidutiniškai per penkias minutes. Cigariukai niekaip negalėjo suvokti kodėl Dievas jiems toks negailestingas. Dievas paprastai sunaikina juos visus per dieną ar dvi išviliodamas juos vieną po kito savo Dieviškiems troškimams patenkinti. Cigariukai labai patiklūs, vos tik Dievas užsimano vieno iš jų, tuoj kviečiasi ir tie tik strikt iš namelio.
Cigariukas Minskas žinojo, kad negalima eiti iš namų nes mirsi ir vis draugams kartojo:  -Neikit iš namų, draudžiu! Tačiau šie neklausė cigariuko Minsko ir vos tam nusigręžus vienas po kito išstraksėdavo laukan pasaulio pamatyti.
Šiandieną cigariukas Minskas liko vienas ir jam pasidarė labai liūdna, sėdėjo jis vienišas savo kartoniniame namelyje, kol galiausiai palūžo ir sukaupęs visas jėgas išėjo laukan. Išėjęs į lauką cigariukas Minskas prisėdo tarp dviejų kalvų ir ėmė žiūrėti į virš jo galvos besileidžiančią saulę bei tyliai verkti gailėdamas draugų. Kuo stipriau jis verkė tuo labiau jam skaudėjo galvą. Saulė vis leidosi ir leidosi. Tai išvydo Dievas ir jam labai pagailo cigariuko Minsko, ilgai jis svarstė kaip čia padėjus vargšeliui ir galiausiai nebegalėdamas ištverti Cigariuko sielvarto ėmė ir padegė jam galvą saulės spinduliais, o kad šiam taip baisiai neskaudėtų Dievas ėmė traukti visą cigariuko sielvartą ir skausmą į save. Cigariukui Minskui dabar buvo gera. Jis jautė kaip su lyg kiekvienu Dievo trūktelėjimu smilksta ir artėja pas pražuvusius draugus. Cigariukas tik sėdėjo tarp tų dviejų kalvų ir žvelgė į saulėlydį kol pagaliau visai susitraukė ir susmilko amžinu miegu. O Dievui po šio žygdarbio labai suskaudo širdį ir plaučius, jis dar ilgai kosėjo, tačiau buvo laimingas išlaisvinę cigariuką Minską nuo vienatvės.